Nuo 2021 m. Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija yra Lietuvos ambasadorė tarptautiniame Art Mile fondo kolegialaus mokymosi projekte, kurį remia Japonijos švietimo ir užsienio reikalų ministerijos. Mūsų gimnazijos IIG klasių mokiniai, vadovaujami anglų kalbos mokytojų, bendradarbiaudami su kasmet vis kita Japonijos mokykla, nagrinėja įvairius Jungtinių Tautų nustatytus darnaus vystymosi tikslus (DVT).
Kasmet sukuriamas bendras projekto rezultatas – kūrybinis darbas, kurio vieną pusę nutapo japonų mokiniai ir kartu su dažais atsiunčia mums. Mūsų gimnazistai, vadovaujami dailės mokytojos Žygintos Ivanavičienės, nutapo antrąją kūrinio dalį. Kolegialiai sukurtas darbas eksponuojamas mūsų gimnazijoje, o vėliau išsiunčiamas partneriams į Japonijos mokyklą. Iš ten kūrinys keliauja į Japonijos Art Mile fondo kūrinių galeriją, kur saugomi iš įvairių pasaulio šalių atvykę tokiu pačiu būdu kitų Art Mile projekto partnerių sukurti darbai. Šiais mokslo metais leidomės į jau penktąją kolegialaus mokymosi kelionę, šį kartą bendradarbiaudami su Tokijo Toyojoshi vidurine mokykla.
Projektas prasidėjo 2025 m. birželį ir baigiasi 2026 m. kovą. Mūsų partneriai pasirinko DVT 15 (GYVYBĖ ŽEMĖJE) o mes – DVT 12 (ATSAKINGAS VARTOJIMAS IR GAMYBA).
Projekto tikslas – pilietinės, kultūrinės, pažinimo, komunikavimo, skaitmeninės ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymas per tarpkultūrinį dialogą kartu su japonų mokiniais gilinantis į šiuolaikines globalines problemas ir ieškant jų sprendimo būdų. Projekto uždaviniai:
- plėsti kultūrinį mokinių akiratį per partnerių šalies ir jų gyvenimo būdo pažinimą ir geresnį savo šalies kultūros supratimą;
- ugdyti mokinių kritinį mąstymą gilinantis į pasirinktą darnaus vystymosi tikslą ir gebėjimą prisiimti atsakomybę ieškant tvarių sprendimų, prisidedančių prie šio tikslo įgyvendinimo;
- stiprinti komandinio darbo įgūdžius bei gebėjimą komunikuoti ir bendradarbiauti naudojantis skaitmeninėmis technologijomis;
- ugdyti mokinių gebėjimą kurti, perduoti ir suprasti žinias bei idėjas neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis kuriant projekto produktą – bendrą meno kūrinį su japonų mokiniais.
Dalyvaudami projekto veiklose, mokiniai gilinosi į vietines problemas, susijusias su DVT 12., dalinosi savo atradimais ir įžvalgomis, aptarė galimus problemų sprendimo būdus. Bendraujant internetinėje projekto platformoje, buvo diskutuojama su projekto partneriais apie ateitį, kurią mokiniai nori kurti kartu. Tokio kolegialaus mokymosi rezultatas – kartu suprojektuotas ir nutapytas kūrybinis darbas, atspindintis jų bendrą ateities viziją. Šis novatoriškas metodas padeda vizualizuoti projekto partnerių mokymosi kelionę ir meno kalba vaizdžiai parodyti turtingą ir prasmingą projekte dalyvaujančių mokinių mokymosi patirtį, įgytas žinias, supratimą bei nuostatas. Kūrinys atspindi pasirinktą temą ir tai, kaip ją suvokė kartu besimokantys projekto partneriai. Nors abi dalys tapomos atskirai mokyklose, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, kiekvienas iš šių kūrybinių darbų yra vientisas kūrinys, lyg būtų projekto partnerių nutapytas būnant kartu vienoje vietoje. Tai liudija, kaip mokiniai įsigilina į projekto partnerių sukurtą dalį ir ją harmoningai pratęsia.
Gimnazistai, tapydami savo dalį, stengėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų kūrinio dalių, toliau vystydami japonų pavaizduotą metų laikų kaitos temą ir meninių simbolių kalba perteikdami mintį, jog projekto partnerių tapytoje dalyje pavaizduotą žmogaus ir gamtos harmoniją galima pasiekti tik išsaugant bei užtikrinant rūpestingą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą, paremtą pagarbiu santykiu su žmogų supančia gamta ir dėkingumu už tai, ką ji mums dovanoja.
Žvelgdami į bendrai sukurtą meno kūrinį, matome, jog jį įrėmina du medžiai — ąžuolas kairėje ir sakura dešinėje — kurie laikomi mųsų šalių nacionaliniais medžiais. Jų šakos tęsiasi viena kitos link, simbolizuodamos gamtos virsmus per keturis metų laikus, kol galiausiai centre japoniškas pavasaris susitinka su lietuvišku pavasariu. Lygiai taip pat japoniškas tiltas susijungia su sena medine tvora, kuri kadaise juosdavo tradicines lietuviškas sodybas ir ant kurios būdavo džiovinami moliniai ąsočiai. Šis mūsų mokinių nutapytas ąsotis primena, jog jų gimtasis miestas, Kuršėnai, garsėja ypatingu čia aptinkamu moliu, kurį naudoja vietos puodžiai, neretai laimintys Lietuvos puodžių karaliaus titulą nacionaliniuose puodžių konkursuose.
Ir ąžuolas, ir medinė tvora primena, kad miškai padėjo lietuviams išgyventi šimtmečius — teikė maistą, medieną namams statyti ir šildytis šaltuoju metų laiku. Lietuvių folkloras gausus įrodymų apie žmonių ir gamtos darną bei dėkingumą, kurį lietuviai visada jautė gamtai už tai, kad ji juos maitino ir globojo per visą istoriją.
Tradicinio paveldo svarbą taip pat pabrėžia mergaičių dėvimi tautiniai kostiumai. Trys lietuvaitės simbolizuoja tris didžiuosius Lietuvos etnografinius regionus: Aukštaitiją (kairėje), istorinį Baltijos pajūrio (Klaipėdos krašto) regioną (centre) ir Žemaitiją (dešinėje). Geografiškai regionai išsidėstę kita tvarka, tačiau kadangi mes esame iš Žemaitijos, mergaitė su tradiciniu žemaitišku kostiumu nutapyta arčiausiai japonų mergaičių. Ji rankose laiko lietuviškos ruginės duonos kepalą, kuris visada buvo siūlomas svečiams kaip svetingumo ir draugystės ženklas.
Duona taip pat primena apie būtinybę tausoti ir atsakingai vartoti maistą, kaip ir iš ąsočio tekantis vanduo primena jo svarbą Žemės gyvybei. Vanduo, sruvenantis taip arti mergaičių, simbolizuoja, kiek daug priklauso nuo mūsų — ar šis gyvybės ir energijos šaltinis bus išsaugotas ateities kartoms.
Kitas energijos simbolis — saulė, kurią mergaitės laiko sujungtomis rankomis — reiškia žaliąją energiją ir primena, jog turime suvienyti pastangas, kad išsaugotume šviesą ir šilumą teikiančius gamtos išteklius. Saulė taip pat yra draugystės simbolis, todėl, nors mergaitės atrodo susirūpinusios dėl to, kaip mes, Žemės gyventojai, naudojame gamtos išteklius, saulė, kuria jos nori pasidalyti su savo draugėmis iš Japonijos, simbolizuoja viltį: jei visų tautų ir visų pasaulio kampelių žmonės suvienys jėgas, užtikrinsime saugų gyvenimą Žemėje daugeliui būsimų kartų.
12-ojo darnaus vystymosi tikslo (Atsakingas vartojimas ir gamyba) simbolis, nutapytas ant ąžuolo lapų ir molinio ąsočio, primena, kad mes, kaip individai, kasdien galime priimti atsakingus sprendimus naudodami Motinos Gamtos mums suteiktus išteklius ir prisidėti prie gyvybės Žemėje išsaugojimo. Džiugu žinoti, kad nors mus skiria tūkstančiai kilometrų, mus jaudina tie patys dalykai; ir, kaip mokinių nutapyti sakura bei ąžuolas tiesia šakas vienas kitam, taip ir mes — Japonijos ir Lietuvos mokiniai — tiesiame vieni kitiems rankas, kurios kartu gali nuveikti labai daug. Dirbdami kartu, saugodami savo tradicijas ir gamtos išteklius, galime pasiekti reikšmingų pokyčių ne tik vietos, bet ir pasauliniu mastu.
Šio projekto produktas – bendrai nutapytas meno kūrinys – nėra vienintelis mūsų mokymosi kartu su japonų mokiniais rezultatas. Dalyvaujant šiame projekte pasiekta daug daugiau:
- Sustiprėjo mokinių kritinio mąstymo gebėjimai – ir projekte dalyvaujančių dešimtokų, ir kitų gimnazijos mokinių, kuriems pristatytas projekto produktas – bendrai sukurtas meno kūrinys, perduodantis žinią apie mūsų kiekvieno atsakomybę saugant planetos išteklius; pagilėjo mokinių žinios ir supratimas apie DVT, ypač DVT 12 (Atsakingas vartojimas ir gamyba.), kurį nagrinėjo mūsų gimnazistai, bei DVT 15 (Gyvybė žemėje), į kurį gilinosi mūsų projekto partneriai Japonijoje.
- Vykdant praktines veiklas, sustiprėjo mokinių atsakomybės jausmas už kiekvieno asmeninį indėlį siekiant DVT įgyvendinimo.
- Gimnazistai praplėtė savo žinias apie Japoniją ir japonų kultūrą bei savo šalies paveldą ir tradicijas.
- Sustiprėjo projekto dalyvių komandinio darbo, komunikavimo bei technologijų naudojimo įgūdžiai.
- Sustiprėjo kiekvieno mokinio, prisidėjusio prie bendro meno kūrinio idėjų generavimo, eskizų bei galutinio projekto produkto tapymo, pasitikėjimas savo kūrybinėmis galiomis.
Neseniai mus pasiekė džiugi žinia iš Japonijos, jog mūsų bendra projektinė kelionė su Tokijo Toyojoshi vidurinės mokyklos mokinių ir mokytojų komanda buvo aukštai įvertinta ir pelnė Japonijos užsienio reikalų ministro apdovanojimą kaip pavyzdinė partnerystė siekiant bendrų tikslų šiame pasauliniame projekte, kuriame dalyvauja ir kitos Japonijos mokyklos su partneriais iš visų pasaulio žemynų. Kovo 13 d. Japonijos užsienio reikalų ministerijoje vyks apdovanojimo ceremonija, kurios metu mūsų projekto partneriams bus įteiktas specialus padėkos raštas. O mums skirtas apdovanojimas atkeliaus paštu. Esame dėkingi už tokį aukštą mūsų projektinio darbo įvertinimą ir mūsų mokiniams suteiktą galimybę įgyti šios unikalios mokymosi patirties.
Projekto Japan Art Mile koordinatorė
Valdonė Verseckienė
