Pamatyti pasaulį nuo kalno

Kaip pasakė vienas flamandų dailininkas, „Lipkite į kalną ne tam, kad padėtumėte vėliavą, o tam, kad priimtumėte iššūkį, mėgaukitės oru ir pamatysite vaizdą. Lipkite į jį, kad pamatytumėte pasaulį, o ne tam, kad pasaulis matytų jus.”

Birželio 10-os dienos labai ankstų rytą 42 gimnazistai ir mes, juos lydinčios mokytojos, išvykome į trijų dienų aktyvaus poilsio kelionę Lenkijos Tatruose. Kadangi norėjosi išbandyti ne tik fizines jėgas žygyje kalnuose, bet ir prisiliesti prie istorijos, pirmiausiai aplankėme „Lenkijos deimantu“ vadinamą senąją sostinę Krokuvą. Apžiūrėjome ant Vavelio kalvos esančius XVI a. Karališkuosius rūmus ir Vavelio katedrą, kurioje yra palaidota daug iškilių Lenkijos žmonių, taip pat ir karalius Jogaila. Kopėme laiptais į bokštą su garsiuoju Žygimanto varpu ir grožėjomės daugybe dekoruotų koplyčių. Turgaus aikštėje pamatėme Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, miesto rotušės bokštą ir paminklą A. Mickevičiui. Svarbu buvo sužinoti, kad Krokuvos istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kitos dienos išvyka į Tatrų nacionalinį parką buvo tikrai svarbus iššūkis- laukė daugiau nei 20km žygis kalnų taku.  Be to, galėjome praturtinti  geografijos žinias, sužinoję, kad Tatrai – aukščiausi kalnai Karpatų kalnų grandinėje ir natūrali siena, skirianti Lenkiją nuo Slovakijos. Tatruose yra ir aukščiausia Lenkijos viršukalnė – Rysai (2499 m), kurią buvome pasiryžę pasiekti. Nuvykę į Bialka upės slėnį, pradėjome žygį link Morskie Oko ežero. Tai populiariausias pėsčiųjų maršrutas šiame regione, puikiai pritaikytas įvairaus fizinio pasirengimo keliautojams. Eidami taku, nutiestu upės slėnyje tarp įspūdingų kalnų, palaipsniui kilome viršų. Visas maršrutas – maždaug 9 kilometrai asfaltuotu taku, kuriuos nuėję pasiekėme Morskie Oko – didžiausią ežerą Tatrų kalnuose. Sužinojome, kad ežero pavadinimas (liet. „jūros akis“) kildinamas iš senos legendos, pasak kurios, šis ežeras požeminiu kanalu sujungtas su jūra. Ežeras yra 1395 m virš jūros lygio aukštyje, o jį supantys kalnai nuo ežero paviršiaus kyla dar kilometrą. Tarp jų – ir aukščiausia Lenkijos viršukalnė Rysai, kurį dėl lietingo oro sąlygų, nusprendėme įveikti kitą kartą.

Laisvu laiku prie Morskie Oko ežero skirėme poilsiui ir pasivaikščiojimui pakrante. Įspūdingas kraštovaizdis stebino pasislėpusiomis ir pamažu išnyrančiomis rūke  snieguotomis kalnų viršūnėmis. Atrodė, kad kalnų ežeras, lietuviškai vadinamas Jūros akimi, ramiai stebi ir džiaugiasi kartu su mumis. Daugumai tai buvo savotiška  refleksija apie tai, ko ir kam mes čia ir dabar.

Trečios dienos rytą vykome apžiūrėti  vieną iš galingiausių ir įspūdingiausių Lenkijoje gynybinių pilių – Ogrodzieneco pilį, kuri įsikūrusi kalkakmenio uolos viršūnėje. Tai viena iš daugybės viduramžiais pastatytų pilių, priklausančių gynybinei sistemai, vadinamai „Erelių lizdais“. Pilis buvo smarkiai sugriauta švedų karo metu, bet iki šiol išlikę pilies griuvėsiai nustebins savo didybe ir galybe. Pasivaikščioję pilies sienomis, laiptais kilome į bokštą, pamatyti vietas, kur kadaise buvo pilies savininko gyvenamosios patalpos, biblioteka, virtuvė. Tikrai buvo įdomu klausytis gido pasakojimų ir taip praturtinti savo žinias.

Atrodo, kad tik trys dienos, bet kelionėje išgyvenome tikrai daug gerų emocijų. Pasak kinų išminčiaus Konfucijaus, „Kur bekeliautum – keliauk visa širdimi.“ Mums pavyko pamatyti pasaulį nuo kalno keliaujant visa širdimi!

 

Dorinio ugdymo mokytoja Vita Pleskūnienė