Vasarą į savo gimnaziją sugrįžo net kelios abiturientų laidos. Po daugelio metų mokyklos erdvės juos pasitiko gerokai pasikeitusios – atsinaujinę koridoriai, modernūs biologijos ir fizikos kabinetai, išgražėjusi aktų salė maloniai nustebino ir leido dar kartą džiugiai pažvelgti į vietą, kurioje prabėgo svarbi jų gyvenimo dalis.
Pasikeitė ir patys – metai paliko savo pėdsaką, praturtino gyvenimo patirtimis, naujais atradimais ir istorijomis. Tačiau susitikus paaiškėjo, kad kai kurie dalykai nesikeičia. Sugrįžo juokas, smagus šurmulys, noras plepėti ir dalytis prisiminimais. Netikėtai vėl atgijo kadaise iškrėstos išdaigos, linksmos istorijos, kelionių įspūdžiai ir jaunystės nuotykiai.
Šis susitikimas dar kartą priminė, kad mokyklos laikai niekur nedingsta – jie lieka žmonėse, prisiminimuose ir širdyje. Nesvarbu, kiek metų prabėgo ir kiek gyvenimo kelių išvaikščiota, savo mokyklos, mokytojų ir draugų neįmanoma pamiršti. O sugrįžus į pažįstamas erdves kartais užtenka vieno žvilgsnio ar prisiminimo, kad ir vėl pasijustum mokiniu.
