Vasario 21 d. – Tarptautinė gimtosios kalbos diena! Tačiau ji minima ne vienąkart. Kasmet Lietuvoje ypatingu laikotarpiu nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios vyksta renginiai, kuriais prisidedama prie lietuvių kalbos sklaidos mūsų šalyje ir užsienyje, stiprinama lietuvių kalbos mokymosi motyvacija, telkiamos užsienio lietuvių bendruomenės, didinamas lietuvių kalbos prestižas.
Ta proga vasario 27 dieną Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos trečiokams aktų salėje vyko netradicinė pamoka „Lietuvos regionų puošmena – tautinis kostiumas”. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro darbuotojų kolektyvas parengė puikią edukacinę programą. Gimnazistai sužinojo apie penkių Lietuvos regionų tautinius kostiumus, jų skirtumus ir panašumus, susipažino su kiekvieno regiono įžymiais žmonėmis, klausėsi ir patys dainavo tarmiškai, išgirdo ne tik kalbant žemaitiškai, bet ir suvalkietiškai. Mokiniams patiko tai, kad jie nebuvo vien pasyvūs klausytojai, bet turėjo galimybę pašokti ir padainuoti. Ši edukacija iš kultūros paso programų sąrašo.
Vasario 28 dieną į mūsų gimnaziją atvyko profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, dekanas ir prodekanas Juozas Pabrėža, kuris antrų gimnazijos klasių mokiniams skaitė paskaitą „Lietuvių kalbos, jos tarmių garbinga praeitis ir gyva dabartis“, iš kurios sužinojo apie lietuvių kalbos svarbą šiuolaikiniam mokslui, praturtino žinias apie tarmes ir patarmes, kaip mūsų gimtosios kalbos išskirtinį bruožą (mat tarmės išlaikiusios daug archajiškų lietuvių kalbos ypatybių, pavyzdžiui, pralietuvišką senąjį ā uteniškių tarmėje, senuosius pralietuviškus junginius an, en, tj, dj žemaičių tarmėje). Dešimtokai sužinojo įdomių faktų apie savo gimtąją kalbą, pavyzdžiui, kad pagal tai, kokiam skaičiui žmonių lietuvių kalba yra gimtoji, mūsų kalba užima 125 vietą tarp 6 tūkstančių pasaulio kalbų (atrodo, išnykimas dar tikrai negresia). Profesorius pasidžiaugė lietuvių kalbos žodyno turtingumu – išleista 20 tomų žodynas (latvių kalbos žodžiai telpa aštuoniuose tomuose). Be to, dešimtokams buvo įdomu sužinoti apie žemaičių kalbos išskirtinumą pagal dviskaitos vartojimą, apie aukštaičių ir žemaičių tų pačių žodžių (pvz., brėkšti, kriokti, grobai, kūlis, smagus) skirtingas reikšmes: brėkšti – žem. ‘temti’, aukšt. ‘aušti’; kriokti – žem. ‘verkti’, aukšt. ‘rėkti, šaukti’; grobai – žem. ‘žarnos’, aukšt. ‘kaulai, šonkauliai’; kūlis – žem. ‘akmuo’, aukšt. ‘šiaudų ryšulys’; smagus – žem. ‘sunkus’, aukšt. ‘linksmas’. Profesoriaus gebėjimas betarpiškai bendrauti su jaunais žmonėmis susitikimą darė išties patrauklų.
Vita Šventickienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja